Lietuvos grožiu žavėjomės kartu su svečiais iš Lenkijos

Ilgai laukta akimirka…

Švenčionys – daugiakultūris kraštas, kuriame, be lietuvių, gyvena lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių žmonių. O Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija – viena seniausių Rytų Lietuvoje, 2019 metais švęsianti 100-o metų jubiliejų – skiria didelį dėmesį jaunimo tolerancijos ugdymui, bendroms veikloms su  kitų tautybių žmonėmis. Žinome, kad išugdyti tolerantišką pilietį galima tik geriau pažinus tautų istoriją, papročius ir tradicijas, ieškant bendrų šaknų.

Antri namai

2012 metais gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Respublikos Mrongovo Vesterplatės gynėjų I bendrojo lavinimo licėjaus bendruomene ir kasmet vykdo jaunimo mainų programas. Šiais metais projekto „Mes drauge“ programa ypatinga tuo, kad, lankantis Vilniuje, Trakuose, Rumšiškėse, Kaune, Plungėje, Kretingoje ir Palangoje, bus sukurtas dokumentinis filmas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Džiaugiamės, kad ši idėja patiko Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondui, šiais metais švenčiančiam 10 metų jubiliejų ir finansavusiam visas 2017 metų projekto veiklas. Kurdami projekto programą pirmenybę teikėme kūrybiškoms veikloms: dokumentinio filmo kūrimui, edukacijai, kūrybinėms dirbtuvėms,  mokomosioms-pažintinėms ekskursijoms.

Susitikimas su Švenčionių r. administracija

Projekto pradžia – 2017 metų rugsėjo 18 diena, kai dalyviai lankėsi Švenčionių rajono savivaldybėje, kur mūsų svečiams iš Lenkijos buvo pristatytas  Švenčionių rajonas. Susipažinę vieni su kitais, jau kitą dieną išvykome į 4-ių dienų kelionę po Lietuvą. Aplankėme įžymias gimtosios šalies vietas, su profesionalių gidų pagalba sužinojime daug įdomių istorinių faktų.     

Kelionę pradėjome nuo mūsų sostinės Vilniaus, kuri  nuo seno yra lietuvių ir lenkų kultūros istorijos kryžkelė. Susipažinome su senamiesčiu , aplankėme Pinigų muziejų, užsukome į Vilniaus arkikatedrą ir Aušros Vartus. Toliau kelionę tęsėme  Trakuose – aplankėme Trakų salos pilį.

 

   Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse

Antroji  kelionės diena buvo itin turininga – keliavome į Liaudies buities muziejų, esantį šalia Rumšiškių. Tai – didžiausias etnografijos muziejus po atviru dangumi Lietuvoje, jame galima susipažinti su visų senojo krašto  Lietuvos regionų gyventojų buitimi, trobesiais, susidaryti įspūdį apie  gyventojų kasdienius darbus ir šventes. Didžiulį įspūdį daugeliui jaunų žmonių paliko ekskursija į Pažaislio kamaldulių vienuolyną Kaune. Šis baroko stiliaus ansamblis LDK  Didžiojo kanclerio Kristupo Zigmunto Paco pastatytas 17- 18 a. Dar vienas antrąją kelionės dieną aplankytas objektas – Kauno miesto muziejus. Įspūdinga ir nakvynės vieta – Kauno arkivyskupijos svečių namai, kurie yra įsikūrę pačioje Kauno senamiesčio širdyje – Rotušės aikštėje. Vienų kambarių langai žvelgia į Rotušės aikštę, kitų – į senamiesčio kiemelį, už kurio tolumoje matyti Nemuno ir Neries upių santaka.

Atsisveikinę su laikinąja Lietuvos sostine Kaunu, kitą dieną patraukėme į Žemaitiją, kur mūsų laukė didikų dvarų istorija.

 

Oginskių dvaras Plungės r.

Pirmiausiai aplankėme labai prabangius restauruotus  grafų Oginskių rūmus Plungėje, kurie iki 20 amžiaus pradžios buvo svarbi aristokratų, dvasininkų, kultūros ir meno žmonių rezidencija, čia, įsteigus dvaro orkestro mokyklą,  mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasivaikščioję po nuostabiai sutvarkytą šių rūmų parką, nuvykome į Kretingą, į 16 amžiuje pastatytą dvarą, kurį vėliau įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius ir jame įrengė oranžeriją – Žiemos sodą.

Klausomės kopų sekamos pasakos…

Vakarą praleidome Palangoje: ilsėjomės, grožėdamiesi jūra, vaikštinėjome jau pritilusiomis po vasaros šurmulio gatvėmis.

Prie Gintaro muziejus Palangoje

Paskutinę kelionės dieną lankėmės Gintaro muziejuje ir dalyvavome kūrybinėse dirbtuvėse, nagrinėjome gintaro savybes, susipažinome su jo naudojimo galimybėmis.

Kiekvieną projekto dieną vyko jaukūs pašnekesiai, kurių metu jauni žmonės dalindavosi dienos įspūdžiais, diskutavo, aptardavo kitos dienos programą. Smagu, kad šioje veikloje dalyvavo ir  būsimasis profesionalus fotografas, buvęs mūsų gimnazijos mokinys Edvinas Sinkevičius, kuris visos kelionės metu  filmavo ir fotografavo. Visa filmuota medžiaga jau atgulė į dokumentinį filmą „Šalies kultūra – tai kertinis tautos tolerancijos ugdymo akmuo“ (jį galite rasti paspaudę nuorodą čia), o įamžinti kadrai netrukus puikuosis gimnazijos fojė.

LT-PL- Pavyko!

Įgyvendintas projektas „Mes drauge“ leido per trumpą laiką pažinti Lietuvos grožį, prisiliesti prie jos istorijos ir kultūros. Nekantriai laukiame projekto tęsinio – 2018 m. jaunimo grupė planuoja keliauti Lenkiją ir kurti antrąją dokumentinio filmo dalį – šį kartą apie Lenkijos šalies savitumą.

Straipsnio autorės – Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokytojos, projekto autorės ir organizatorės V. Jaksebogienė, J. Jarmolovskaja ir D. Jasiulionienė. Nuotraukų autorius – Edvinas Sinkevičius.

VASAROS ATOSTOGŲ PRADŽIA VOKIETIJOJE

Ši vasara kitokia, ypatinga, nes ne kiekvienais metais turime galimybę pasitikti ją svetur. Birželio 14-25 dienomis devyni Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai bei dvi mokytojos viešėjo Vokietijoje, Oitino mieste. Jau 21 metus mūsų gimnazija bendradarbiauja su Vokietijos Oitino miesto J.H.Foso gimnazija ir dalyvauja mainų programoje. Šie mainai buvo vienuolikti.

 

Gyvendami savo draugų šeimose, mes turėjome unikalią galimybę pažinti vokiečių kultūrą, tradicijas, sužinojome daug istorinių faktų, skaniai valgėme ir saldžiai miegojome. Vokietijos mainų grupės mokinių tėveliai organizavo išvykas į didesnius Vokietijos miestus. Buvo labai neįprasta, kad mokinių tėvai imasi tokios iniciatyvos ir atsakomybės. Reikia pripažinti, kad jie puikiai supažindino mus su Liubeku, Hamburgu ir Berlynu.

Liubeko miestas įkurtas 1143 m. kaip pirmasis „europietiškas miestas Baltijos jūros pakrantėje“. Viduramžių atmosfera ir svarbios kultūrai bei istorijai vietos formuoja nuostabų šio miesto vaizdą, o puikiai išsilaikę seni pastatai primena didingą miesto praeitį. Hamburge kanalų gausa primena Veneciją. Jų čia daugiau kaip 2500. Bandyti juos suskaičiuoti nevertėtų, geriau laiką skirti svarbiausiems Hamburgo objektams, kurių čia taip pat daug. Manau, kad mums pavyko aplankyti ir pamatyti svarbiausius. Lietinga diena nesutrukdė nuvykti į Hamburgo uostą bei paplaukioti turistiniu laivu Elbės upe. Patiko Speicherstadt – įspūdingų pastatų, raudonų plytų, būdingų Hamburgui, buvusių prekių saugyklų rajonas, kuris išsiraizgęs tarp kanalų. Čia anksčiau buvusi muitinė,  iškraunamos atplukdytos prekės. Pakėlę galvas aukštyn, matėme pastogėse vis dar kabančius didžiulius kablius, kuriais buvo keliamos prekės iš laivų. Tame pačiame Hamburgo Speicherstadt įsikūręs miniatiūrų muziejus (Miniatur Wunderland), apsuko galvą ne vienam iš mūsų. Šis muziejus garsėja didžiausiu pasaulyje veikiančiu geležinkelio modeliu, kurį sudaro apie 13 tūkstančių metrų geležinkelio bėgių, o jais kursuoja per 900 traukinių. Traukiniai skuba pro miniatiūrinius miestus, pūškuoja per kalnus, tarpeklius ir tiltais – visa tai yra sumažinta daug kartų ir telpa keliuose buvusio sandėlio pastato aukštuose. Šiuo metu muziejuje yra kelios teminės ekspozicijos – tai Šveicarija, Austrija, Vokietija, Skandinavija, Amerika, taip pat daug dėmesio sulaukia oro uostas su kylančiais ir besileidžiančiais lėktuvais.

Berlynas – miestas, kupinas istorijos ženklų ir pėdsakų, kuriuos  tikroviškų gidės pasakojimų dėka  pamatėme ir mes. Jokia istorijos pamoka neatstotų to, ką sužinojome šios išvykos metu. Būnant prie memorialo nužudytiems Europos žydams, šiurpuliukai perėjo per visą kūną. Tai didžiulis objektas, užimantis 19 tūkst. kvadratinių metrų. JAV architekto sukurtas trimatis paminklas iš esmės yra tarsi nedidelis betono stačiakampių parkas, sudarytas iš 2711 įvairių dydžių ir kampų dirbtinio akmens figūrų.  Berlyne lankėmės prie Brandenburgo vartų (Checkpoint  Charlie), Berlyno katedros, pamatėme pirmąjį Europoje trijų spalvų šviesoforą, nusifotografavome prie buvusios Berlyno sienos.  Turėjome galimybę apsilankyti Reichstage. Ten mus pasitiko gidas, kuris papasakojo daug įdomių dalykų ir net leido pasėdėti Vokietijos kanclerės A. Merkel kėdėje. Vėliau didžiulis liftas pakėlė mus ant Reichstago stogo, nuo kurio atsivėrė visa Berlyno panorama.

Viešėdami Vokietijoje, mes turėjome ir kitos veiklos: kadangi Vokietijos mokiniams dar mokslo metai nebuvo pasibaigę, mes galėjome stebėti jų pamokas. Vieną dieną su vaikais praleidome didžiuliame pramogų parke „Hanzapark“, esančiame prie Baltijos jūros.  Ten turėjome galimybę išbandyti daugiau kaip 120 atrakcionų. Dauguma savaitgalį praleido skirtingai, nes buvo numatytos programos šeimose, todėl vieni vyko prie Šiaurės jūros, kiti prie Baltijos jūros, lankėsi kituose Vokietijos miestuose, dalyvavo irklavimo varžybose, vyko į Kylio festivalį ir t.t. Džiaugiamės, kad draugai Vokietijoje mums buvo paruošę ypatingą programą. Mūsų gimnazijos mokiniams tai buvo naujos patirties  ir įspūdžių laikotarpis.

Diana Galatiltienė

Švenčionių Z.Žemaičio gimnazijos anglų kalbos mokytoja, mainų projekto koordinatorė