Laisvės gynimo 30-ųjų metinių minėjimas

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vykdydama lietuvių tautos valią, nutarė, kad Lietuva atsiskiria nuo Sovietų Sąjungos ir vėl tampa nepriklausoma valstybe. Tai buvo drąsus ir svarbus žingsnis, nes tuo metu Lietuvoje tebebuvo sovietinė kariuomenė, kuri bet kurią akimirką galėjo gauti savo vadų įsakymą sustabdyti lietuvių tautos žengimą į laisvę. Sovietų Sąjungos vadovai labai užsirūstino, kad Lietuva, o vėliau ir Latvija bei Estija nusprendė tapti nepriklausomomis valstybėmis. Lietuvoje buvusi ir naujai atsiųsta sovietinė kariuomenė gavo įsakymą nuversti teisėtą žmonių išrinktą valdžią, o Lietuvą sugrąžinti atgal į Sovietų Sąjungą. Kad žinios apie rengiamą smurto žygį prieš Lietuvą nepasklistų pasaulyje, kariuomenei buvo įsakyta pirmiausia užimti Vilniuje esančius Spaudos rūmus, kur buvo leidžiami svarbiausi Lietuvos laikraščiai ir žurnalai, nuolat lankydavosi užsienio žurnalistai. Spaudos rūmai buvo užgrobti, bet jau apie tai sužinojo visas pasaulis, lietuviški laikraščiai taip pat nenustojo ėję, tik jų leidėjai turėjo persikelti dirbti kitur. Netrukus po to buvo įsakyta nutildyti Lietuvos televiziją ir radiją. Ginti televizijos ir radijo pastatų stojo tūkstančiai žmonių ne tik iš Vilniaus, bet iš visos Lietuvos. 1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų kariuomenė puolė Vilniaus televizijos bokštą ir kitus pastatus, šaudė į beginklius žmones, mušė juos, traiškė tankais… Lietuvių tauta kaip Dovydas prieš Galijotą stojo į nelygią kovą ir laimėjo. Drąsūs, ryžtingi žmonės taip stipriai mylėjo savo tėvynę, todėl net nesuabejojo, nesusvyravo, kai reikėjo ją ginti. Kai kurie iš jų nutilo amžiams, bet gyvi bus tol, kol gyvuos Lietuva. Jie bus gyvi mūsų širdyse, prisiminimuose.

Šiandien Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai ir mokytojai minėjo Laisvės gynimo 30-ąsias metines. 8.00 val. kartu su visais Lietuvos gyventojais dalyvavome akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, tik šiemet atminties žvakutes degėme kiekvienas savo namuose, kartu su mokytojais  žiūrėjome įrašus apie Sausio 13-osios įvykius, klausėmės dainų apie Lietuvą, tyliai mąstėme. Judrioji pertrauka (9.40 val.) taip pat buvo siejama su Laisvės gynimo diena – ji prasidėjo gimnazijos direktorės Rimos Razmienės kalba apie šios dienos prasmę ir svarbą, apie laisvės kainą. Gimnazijos pirmokų sveikinimas taip pat buvo susietas su šia visiems svarbia ir prasminga data.

Paminėti Laisvės gynimo 30-ąsias metines istorijos mokytojai ir mokiniai jau ruošėsi daug anksčiau – tai liudija jų sukurtas filmas, kuriame puikiai perteikta meilė savo kraštui, pasiaukojimas dėl jo. Įdomu klausytis ir mokinių pasakojimo, poetinio žodžio, ir Sausio 13-osios įvykių liudininkų. Kalba mokinių tėvai, seneliai, kalba tie, kurie visa tai matė, išgyveno, kuriems viskas atrodo dar taip gyva ir skausminga. Dėkojame mokiniams, taip jautriai ištarusiems žodžius apie tėvynę, kalbinusiems savo artimuosius, tariame ačiū tėveliams (Jolitai Lazdinienei, Nijolei Paškonienei,  Loretai Gimbickienei, Arvydui Siniui, Ingai Strakšienei, Vandai Daraškevičienei, Stanislovui Rumbučiui,  Jonui Palikšai,  Antanui Latakui), sutikusiems papasakoti apie patirtus išgyvenimus. Šiandien šis filmas peržiūrėtas mokinių, mokytojų, prisijungus į bendrą gimnazijos renginį virtualioje aplinkoje (10.45 val.).

 

Nuotraukos mokytojo Virgilijaus Cicėno