Iniciatyva ,,Šok į tėvų klumpes“ 2021

 

Birželio  9 d. 8 ir I-III gimnazijos klasių mokiniai dalyvavo iniciatyvoje  ,,Šok į tėvų klumpes“. 8b klasės mokiniai (klasės vadovė A. Kurpienė)   nuotoliniu būdu susitiko su Mantvydo Gimbickio mama Loreta Gimbickiene, dirbančia Pabradės užsieniečių registracijos centre. Loreta dirba kanceliarijos dokumentų tvarkytoja ketverius metus.  Ji papasakojo apie centro veiklą. Centras įkurtas 1997 m., į jį patenka ne ES piliečiai, kirtę Lietuvos sieną. Centre gyvena Irako, Irano, Sirijos, Jemeno, Uzbekistano, Armenijos, Nigerijos piliečiai, šiuo metu daug baltarusių.  Priežastys įvairios: žmonės bėga nuo karo, sunkaus gyvenimo,  dėl politinių, asmeninių priežasčių. Šiuo metu centre gyvena 37 vaikai, visi jie noriai mokosi, buvo keista girdėti, kad penkiolikmetės mergaitės iš islamo valstybių nemoka nei skaityti, nei rašyti. Loreta papasakojo, kad registracijos centre yra trys skyriai: apsaugos, tyrimo ir priėmimo, čia dirba pasieniečiai, medikai, socialiniai darbuotojai, renginių organizatoriai ir kitų specialybių darbuotojai. Pašnekovė pažadėjo, kai tik bus galimybė, surengti ekskursiją.

Ib gimnazijos klasės mokiniai (klasės vadovė J. Vitkauskienė)  nuotoliniu būdu susitiko su Nikitos Platonovo mama Lena Platonova, ugdančia specialiųjų poreikių mokinius specialiojoje lavinamojoje klasėje. Lena noriai pasidalino savo darbo specifika, pasakojo apie profesijos reikalingumą, aktualumą, asmenines savybes, altruizmą ir neįgaliųjų integraciją į visuomenę bei savanoriškos pagalbos poreikį šioje socialinėje sferoje. Šios klasės mokiniai nuo kitų mokslo metų mokysis mūsų gimnazijos patalpose, todėl labai svarbu išmokti integruotis, būti dėmesingiems ir tolerantiškiems negalią turintiems mokiniams. Užsimezgė įdomus pokalbis ir su Ib klasės savanorėmis Karina Adamovičiūte, Aušrine Labogaite ir Juste Saveljevaite. Merginos pasakojo apie kelią į savanorystę, jos svarbą,  veiklas, kuriose dalyvavo šiais mokslo metais. Nors karantino apribojimai šiek tiek sustabdė kai kurias veiklas, tačiau neabejotinai pagalba, bendravimas ir draugystė yra svarbiausi. Esame dėkingi Lenai Platonovai ir klasės savanorėms už pažintį su svarbiu, sudėtingu, pasiaukojamu darbu su specialiųjų poreikių žmonėmis. Suvokėme, kokia svarbi valstybės ir verslo politika bei požiūris į neįgaliuosius, kad visi Lietuvoje gyvenantys žmonės jaustųsi reikalingi, naudingi ir laimingi.

IIa gimnazijos klasės mokinys  (klasės vadovė L. Alionienė) Vidmantas Sokolovas papasakojo apie savo tėvelio Arūno Sokolovo įmonės „Fides projektai“ vadovo veiklas. Pristatė miškininko profesiją ir pasidalino vaizdo įrašu.

IIb gimnazijos  klasės mokiniai Emilija Guiskaja ir Eliotas Bartkevičius (klasės vadovė A. Paulauskaitė) pristatė savo tėvelių profesines veiklas.  Emilija pasakojo, kad jos mamytė dirba implantacijos centre, sterilizacinėje.  Norint būti puikiu bet kokios srities specialistu reikia ne tik išsilavinimo, bet ir dalyvauti nuolatiniuose mokymuose, kursuose, tai, be abejo, ir daro Emilijos mama Jelena. Nepaisant kylančių sunkumų ir kartais varginančių darbo valandų savo profesine veikla Emilijos mama labai patenkinta ir darbas ją džiugina, o laiminga mama džiaugiasi ir Emilija. Eliotas pasakojo apie savo tėvelio Eimanto profesinį kelią. Pasirodo, jo pirmoji profesija – policijos pareigūnas. Atstovaudamas šiai  garbingai profesijai Elioto tėtis  nestokojęs veiksmo ir rutina niekad nekamavo, tad prisiminti šią patirtį visad malonu. Šiuo metu Elioto tėtis dirba vieninteliame Lietuvoje Švenčionių vaistažolių fabrike gamybos linijos operatoriumi. Žinoma,  tiek adrenalino šiame darbe nėra, tačiau pareigos svarbios ir atsakingos, nes kitu atveju sustotų produkcijos gamyba ir visa Lietuva netektų galimybės mėgautis skaniąja Švenčionių arbata. Labai  džiaugiamės, kad Emilijos ir Elioto tėveliai sutiko pasidalinti savo profesinių veiklų patirtimi bei įspūdžiais, ir dėkojame jiems.

IIIa gimnazijos klasės mokinys Gediminas Ježauskas (klasės vadovė J. Žemienė) pristatė savo brolio Antano profesiją. Antanas jau 9 metus dirba automechaniku. Gediminas pasakojo, kad automobiliais bei įvairiais mechanizmais brolis pradėjo domėtis dar būdamas vaikas, taip pat įvardijo, kokiomis savybėmis turi pasižymėti automechanikas. Gediminas pristatė filmuotą medžiagą apie brolio profesiją iš jo darbo vietos.

IIIc gimnazijos klasės mokinys R. Sivojus (klasės vadovė  Loreta Chaleckienė) ėmė interviu iš savo mamos Svetlanos. Svetlana dirba Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams. Šį darbą ji dirba antrus metus. Darbe yra susiformavusi stipri komanda, santykiai su kolegomis geri. Savybės, kurios reikalingos dirbant šį darbą yra šios: komunikabilumas, atsakingumas, punktualumas, lankstumas, bendravimas, kompleksinių problemų sprendimas, sprendimų priėmimas. Svetlana įvardijo, kad dabar yra viena tipinė problema – pandemija. Savo darbe dažnai susiduria su konfliktinėmis situacijomis tarp klientų: šeimos krizinės situacijos, vaikų paėmimai iš nesaugios aplinkos, vaikų neigiamas elgesys, pasišalinimai iš vaikų globos bei bendruomeninių vaikų globos namų. Svetlana taip pat turi ir šeimos verslą, tai gėlių auginimas, priežiūra bei realizavimas. Pašnekovė įvardijo, kad nereikia žiūrėti, kas šiuo metu yra „ant bangos“, reikia rinktis tą kryptį, kurioje būsi užtikrintas ne tik finansiškai, bet ir dirbdamas darbą gausi daug teigiamų emocijų. Apie svajones Svetlana kalbėjo taip: ,,Socialinis darbuotojas ir buvo mano tikslas, tik savo laiku labiau buvau linkusi susieti savo profesiją su teisėtvarkos sistema. Tačiau dabar dirbu socialinėje srityje.“

Netradicinė diena jau šiandien vieniems padėjo pasirinkti būsimą profesiją, o kitus paskatino susimąstyti. Dėkojame tėveliams už galimybę „įšokti į Jūsų klumpes“.

Karjeros koordinatorė Asta Abramovičienė

        Šiandien, birželio 9 dieną, įvyko Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 8c klasės mokinių nuotolinis susitikimas su Galina Miloševič, mūsų bendraklasės Aistės Miloševičiūtės mama. Galina pristatė socialinio darbuotojo profesiją, pasakojo apie šį sudėtingą kasdienį darbą bei didžiulę atsakomybę. Socialinio darbuotojo pareigas einantis asmuo vykdo be galo daug gyvybiškai svarbių funkcijų, pavyzdžiui, kontroliuoja vartojamų vaistų bei maisto kiekį, fiksuoja vartojimo laiką, reguliuoja globotinių miego režimą ir pan. Žinoma, labai svarbu, pasak Galinos, mėgti, mylėti savo darbą, priešingu atveju bus sunku jį atlikti gerai. Šios dienos viešnia prisipažino, jog jai be galo malonu matyti savo globotinių šypsenas, bendrauti su jais, kalbėti apie jų praeitį, dabartį, artimuosius. Žinoma, būna ir liūdna, kai globotiniai suserga, kenčia nuo skausmo, nesulaukia artimųjų. Tokiomis dienomis socialiniai darbuotojai stengiasi bent kuo nors praskaidrinti globotinių nuotaiką, nors ir neilgam.

Mes, aštuntokai, uždavėme viešniai nemažai klausimų. Vieniems rūpėjo, kur galima įgyti socialinio darbuotojo specialybę, kiek metų reikia mokytis, kitus domino atlyginimas, treti kėlė šios profesijos ateities sunkumų klausimą. Visus mus iš tikrųjų labai sujaudino kiek neįprastas pokalbis su socialine darbuotoja Galina. Juk iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nepasakyta nieko naujo: tie patys kenčiantys žmonės, tiek jauni, tiek vyresni, kurie egzistuoja mūsų pasaulyje, tiesiog aplink mus. Atrodytų, lyg viskas kaip anksčiau, tie patys klausimai, atsakymai. Šitoks atviras pokalbis visgi padeda mums bent šiek tiek nukreipti savo žvilgsnius į realybę. Žinoma, yra daug neteisybės, bet taip pat yra tam atsvara – gerumas, švelnumas, pagalba, dosnumas, užuojauta. Būtent šios vertybės grąžina mums gyvenimą.

                                                                                                    Austėja Verikovskaitė, 8c klasė